Sigito Gedos „Dainuojantis ir šokantis mergaitės vieversėlis“ - odė vaikystei, bundančiam vaiko dvasingumui ir jį supančio pasaulio grožiui, tyriausioms svajonėms. Pasaka apie Mergaitę ir jos palydovą Vieversėlį, kuriuos miško žvėrims atiduoda Tėvelis, atskleidžia vidinį vaiko pasaulį, jo transformacijas, natūralų pozityvių vertybių siekį.
Spektaklio kūrėjams imponuoja pjesėje užkoduota žmogaus harmonijos su pasauliu tema. „Ši eiliuota Sigito Gedos pjesė - savotiška opozicija šių dienų tikrovei, slegiamai karo aktualijų: pasaulis čia pateikiamas kaip sapnas, kuriame dėl žmogaus sielos grumiasi įvairūs stebukliniai veikėjai - laumės, kipšai, žvėrys.
Visi siekia naudos, gaivališkai trokšta įtvirtinti savo galią, tačiau Mergaitę saugo ir į priekį veda Vieversėlis - intuicijos, naivaus tikėjimo grožiu, harmonija, žmogų saugančių gamtos stichijų simbolis. Šių dienų pasaulio agresijai vardu ar įmanoma pasipriešinti tiesiogiai ir norėdamas gyventi harmoningai žmogus pirmiausia turėtų įsiklausyti į save, pasitikėti vidiniu balsu - tuo vieversėliu, kurį kiekvienas iš prigimties turime“ - teigia spektaklio režisierius A. Mikutis.
