Spektaklyje „Baisiai graži pasaka“ kūrėjai kūrė lėlių ir vizualinio teatro vaidinimą, kuriame yra jungiamos įvairios plastinių menų ir „gyvo plano“ vaidybos priemonės. Taip pat svarbu buvo atskleisti lietuvių liaudies pasakų ir mįslių asociatyvumą, leidžiantį žiūrovams parodyti, jog dažnai pasakose egzistuojanti žiauri veikėjų veiksmų logika gali būti aiškinama simboliškai.