„Laedet animam meam vita mea“ (lot. žeidžia mano sielą mano gyvenimas) – po tokiu skundu, turbūt, pasirašytų ne vienas poetas.
Bet lietuvių literatūros istorijoj šita frazė prilipus prie kunigo ir poeto Antano Strazdo (1760-1833) legendos. Graži siela, gyvenimo sužeista, magnetizmo turi daugiau negu nesužeistosios. Labai gražiõs ir labai sužeistõs sielos trauka įveikia šimtmečius.
Pirmojo lietuviškų eilėraščių rinkinio „Giesmės svietiškos ir šventos“ (1814) autoriaus gyvenimo nuotrupos ir keletas eilėraščių pagavo ir naujam kūriniui inspiravo ne vieną lietuvių menininką. Čia ne vieta vardinti solidžias jų pavardes, bet prie „pagautųjų“ nuo šiol reikia priskaičiuoti ir Vilniaus teatro „Lėlė“ dailininkę Aušrą Bagočiūnaitę Paukštienę.
Iki šiol dirbusi su režisieriais Laima Lankauskaite, Rimu Driežiu, Algiu Mikučiu, Nijolė Indriūnaite, Algimantu Pociūnu (tolimesnėje praeityje ir su Henriku Vancevičium, Alge Savickaite), sukūrusi scenografiją ir lėles daugeliui „Lėlės“ spektaklių (o taip pat šio teatro fasado figūrėles ir besisukančią ir švelniai tvinksinčią širdį molinėje krūtinės dėžutėje), 2007 m. apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi lėlių teatro kategorijoje, Aušra Bagočiūnaitė-Paukštienė poeto Strazdelio (ir kunigo Antano Drazdausko) buvo išvesta iš tos užuovėjos, kurią teikia spektaklio dailininko vieta, paliekanti pagrindinę atsakomybę už spektaklį kaip visumą režisieriui.
„Šis spektaklis bus aktualus tiems, kam šiandienos kontekste dar rūpi žmogaus sielos gyvenimas. Vertybės nesikeičia per amžius, tik gal nebepastebim, ar nenorim matyt kitą kartą, ar nespėjam amžinam skubėjime. O pirmapradžiai dalykai vis tiek yra, ir pasaulis dar neišnyko, vis dar gražus ir vis kitoks kiekvienas rytas ir saulėtekis, ir debesis kiekvienas vis kitoks, tik dažnai nebėr kada pajausti, išgyventi visą tą duotą grožį, ištarti „pasvydo, pasvydo...“. Ir visada gal bus žmogus, norintis pasakyti „mano sielą žeidžia mano gyvenimas...“ – kaip kad kažkada Antanas Strazdas rašė (cituodamas Šv. Raštą) vienam savo laiške."(rež. Aušra Bagočiūnaitė Paukštienė)
