Režisierę ir dailininkę Aušrą Bagočiūnaitę Paukštienę sukurti spektaklį įkvėpė debesų tema. Dangumi praplaukiantys debesys kūrėjai asocijuojasi su laisvės, gyvenimo tėkmės ir efemeriškumo metaforomis. Teatro „Lėlė“ dramaturgės N. Indriūnaitės autentiškų pokalbių su savo anūke užrašai virto idėjiniu pjesės pagrindu: čia, per keletą metų užrašinėtus senelės ir anūkės kasdienių pasikalbėjimų fragmentus, skleidžiasi pasaulio pažinimo tema, talpinanti tiek šmaikščius vaikiškos logikos paradoksus, neribotą fantaziją, tiek gyvenimišką vyresnio žmogaus išmintį.

Klausimai apie gamtos reiškinius ir slėpinius, žmogaus gyvenimą, tarpusavio santykius, moralę, vertybes, kasdienybės įspūdžiai – visa tai kuria vaiko ir senelės dialogą, kuriame mokytojo ir mokinio figūros, vaidmenys nuolat keičiasi vietomis ir tai, kas suaugusiąjam „savaime“ aišku – tampa neaišku arba iš naujo atrasta, ir atvirkščiai – vaiko fantazija, kupina mitologinės, kone mistiškos pasaulio pajautos, pažeria kvapą gniaužiančių atsakymų, vertinimų ir apibendrinimų. 
Recenzijos

Ingrida Ragelskienė. „Debesys“ - impulsas transformacijai // „Menų faktūra“, 2021-03-02

Tai buvo puikūs metai lėlių teatrui, - sakysime kada nors, po dešimtmečių apžvelgdami, įvertindami 2020-uosius ir 2021-uosius. Nes lėlininkai visada pasižymėjo tobula klausa ir auksinėmis rankomis - išgirsti, atjausti šalia esančiojo išgyvenimus ir juos perteikti savo slėpiningos meistrystės dėka. Nes lėlininkai net katastrofos akistatoje nebijo būti jautrūs, lyriški ir labai preciziški savo meninės raiškos priemonėse. Net jei reikia sukurti begalinio skaičiaus, nuolat transformaciją patiriančių „Debesų“ iliuziją - tokia unikalaus vizualinio kodo premjera vasario 20 dieną gimė Vilniaus teatre „Lėlė“.

Skaitykite daugiau: www.menufaktura.lt