Guliveriui metas į lovą. Naktis. Bet šis vaikas taip nori užaugti, kad jo tėvams nieko kito nelieka, kaip tik žaidimo forma padėti jam patirti bėgantį laiką ir svarbiausius žmogaus gyvenimo tarpsnius. Taip jie, visi kartu, pamiršę miegą ir pasitelkę berniuko žaislus, keliauja po skirtingų amžių šalis – vaikystę, paauglystę, suaugusiųjų etapą ir senatvę – švelniai atskleisdami, ką kiekviena iš šių paslaptingų vietovių mums atneša... Spektaklio veiksmas vyksta nakties metu, tad istoriją kuria šviesotamsa ir šešėliai. O visos veikėjų aplankytos šalys yra airių rašytojo Jonathano Swifto (1667–1745) knygoje „Guliverio kelionės“ aprašytų šalių prototipai.
Pasak šiuo spektakliu „Lėlėje“ debiutuojančios režisierės Mildos Mičiulytės, 2019 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigusios Eimunto Nekrošiaus vadovaujamą režisierių kursą: „Šiuo spektakliu vaikams ir jų tėvams norisi parodyti ir priminti, jog geriausias laikas yra ne praeityje ar ateityje, o „dabar“. Be to, pasirinkus teatro teatre formą, norisi padėti vaikams suprasti, kad pasitelkus fantaziją bet koks žaidimas, net ir su paprasčiausiais daiktais, gali būti įdomus ir, tuo pačiu, paskatinti tėvus dažniau su savo vaikais kalbėtis jiems suprantama, žaidimų, kalba...“
Dovilė Zavedskaitė. Paprasta recenzija. „Guliveris nori užaugti“ Vilniaus teatre „Lėlė“ // „7md.lt“, 2025-02-07
Kai kurie spektakliai būna labai paprasti. Kartais tai bloga naujiena, o kartais – kažkas, ko visi pasiilgstame. Mildos Mičiulytės „Guliveris nori užaugti“ Vilniaus teatre „Lėlė“ – tai toks paprastumas, kuriuo gera mėgautis. Kuriame galima pailsėti. Vientisas ir saugus paprastumas, kuriame gimsta pasitikėjimas meno kūriniu. Pasitikėdamas kūriniu, tu jam viską leidi ir visko klusniai klausai, net jei jis neatitinka tavo skonio. Nepasitikėdamas – kas minutę užduodi jam naujus klausimus. Ir, beje, paprastai į nė vieną negauni atsakymo.
Skaitykite: www.7md.lt
↗
