Spektaklis „O Viešpatie, Lietuva!“ yra sumanytas kaip antroji diptiko dalis. Šis pastatymas idėjiškai tęsia 2017 m. Mažojoje „Lėlės“ scenoje Ainio Storpirščio režisuotame vaidinime „O Viešpatie, Vilnius!“ keltus klausimus apie šiuolaikinės šeimos tarpusavio santykių problemas ir vertybes. Galbūt pamenat, kaip spektaklyje „O Viešpatie, Vilnius!“, pagrindiniam veikėjui Alanui pavyko susitaikyti su mama? Tuomet berniukui iš baimės, vienatvės ir šeimyninių problemų padėjo išbristi nuostabiausio pasaulyje miesto - Vilniaus - pasakojimai. Šį kartą, tie patys Alano bičiuliai - du kuokštelėję pelėnai (nuo praėjusio spektaklio išdrįsę išlįsti iš savo rūsio ir apsigyventi teatre) vėl pagelbės draugui įžvelgti ir šviesiąją gyvenimo pusę bei susitaikyti su kitu savo šeimos nariu - tėčiu. Šiame spektaklyje graužikams pasitarnaus jau nebe vieno miesto, o visos mūsų šalies istorija (įvairios Lietuvos vietovės, žymūs objektai ir legendos), kurią ir vėl pakoreguos neribota pasakotojų fantazija, netikėtos ir drąsios interpretacijos...

Pasak spektaklio režisieriaus A. Storpirščio, šiuo diptiku debiutavusio „Lėlės“ scenoje: „Tėvų skyrybos - labai jautri, bet Lietuvoje itin aktuali tema. Ją ignoruoti, apie tai nekalbėti būtų tiesiog nesąžininga vaikų, kuriems tenka tai išgyventi, atžvilgiu. Stengiamės kiek įmanoma empatiškiau, o tuo pačiu ir pozityviau (juk nėra viskas vien tik juoda ir balta!) pažiūrėti į šią problemą. O kalbant apie Lietuvą, stebina, kokia turtinga šios šalies istorija! Esu nustebęs dėl to, kiek mažai jos tegalima sudėti į vieną spektaklį... Vis dėlto, kad ir kaip būtume spaudžiami laiko, neapsiribosime vien tik arklių skulptūromis ir kiek šmaikščiau pažvelgsime į šią šalį.“