„Ar girdi, ar išgirs žmogus paukščius? Ar patys paukščiai girdi vienas kitą? Ar girdi žmogų šalia esantis žmogus?“ – paklausim, bet verčiau neatsakysim.
„Lėlės“ teatro žiūrovams gerai žinomos itin jautrios, poetiškos, daugybę sluoksnių savyje talpinančios Nijolės Indriūnaitės pjesės: „Baltos pasakos“, „Mergaitė su degtukais“, „Gėlių istorijos“ ir kt. Naujausia N. Indriūnaitės pjesė – Raudonosios knygos įkvėpta – šį kartą atsidūrė lenkų režisierės Ewos Piotrowskos rankose. Lietuvos teatro žiūrovai su E. Piotrowskos kūryba pažįstami iš 2011 m. Nacionaliniame Kauno dramos teatre pastatyto spektaklio pagal Lewis Carroll romaną „Alisa stebuklų šalyje“.
„Raudonojoje knygoje“ stebėsime ir pažinsime paukščius. Šiame žaismingame lėlių spektaklyje per žmogiškus ir teatrinius konfliktus, per paprasčiausią norą išgarsėti skleisis itin rimta, žmogaus ir gamtos, nykstančių rūšių, gyvybės tapimo daiktu tema...
Spektaklio dailininkė Julija Skuratova daugiausia dėmesio skyrė koliažo principu kuriamoms lėlėms. Jų konstrukcija buvo kuriama jungiant senus, antikvarinius daiktus ir skultptūrinius, įvairių „Raudonosios knygos“ veikėjų išvaizdą primenančius objektus. Taip senas daiktas spektaklyje primena tai, kas jau išeina ir tuo pačiu – tai, kas gali būti perkurta iš naujo.
