Lapkričio 6, 7 ir 11 dienomis Vilniaus teatre „Lėlė“ įvyks spektaklio jaunimui ir suaugusiems premjera. Vizualaus objektų teatro spektakliu „Lizdas“ lėlių teatre debiutuos jaunosios kartos dramos režisierius Motiejus Ivanauskas, kurio vedama gabių aktorių komanda tapo vasarą vykusių šiuolaikinio lėlių ir objektų teatro laboratorijos nugalėtojais.

Teatro vadovas Vilmantas Juškėnas džiaugiasi: „teatras atrado talentingus jaunus kūrėjus, kurie „Lėlės“ teatrui pasiūlė įkvepiančią teatrinę alternatyvą įprastam tradicine dramaturgija bei pasakomis grįstam lėlių teatrui.“

Ryškiu debiutu tapsiančio spektaklio eskizas nustebino ne tik visko mačiusius lėlininkus, bet ir profesionalius teatro žiūrovus. „Aš tai labai laukiu „Lizdo“ premjeros“, – sako teatro kritikas Andrius Jevsejevas. „Prieš porą mėnesių matyta „žalia“ spektaklio versija suteikė vilties, kad iš tos „Lėlės“ teatro palėpės, kurioje įelektrintą kone fizinio absurdo ir žaismingos magijos pasaulį kaip lizdą iš, regis, menkų šapelių sukūrė režisierius su komanda, išsiris kažkas labai įdomaus. Žiūrėdamas „Lizdą“ ir įsitraukiau, ir nervinausi, ir abejojau, ir kvatojau iš subtilios aktorių bei lėlių klounados, ir graudinausi dėl paprastume slypinčio grožio. Manau, kad šitame pasaulyje įdomu tiesiog pabūti. Ne tik jiems, bet ir mums, žiūrovams. Savotiškas teatrinės komunikacijos meninis tyrimas. Labai patiko“.

Pasak teatro režisieriaus, scenaristo Žilvino Vingelio, „tai labai savitas, gaivališkas, jaunatviškas ir įdomus teatras praturtinantis ir atjauninantis Vilniaus teatro ,,Lėlė“ repertuarą. Nors tai pirmas šių jaunų teatro profesionalų darbas „Lėlės“ teatre, bet nuoširdžiai tikiuosi, kad ne paskutinis.“

„Lizdo“ peržiūroje dalyvavęs kino ir teatro režisierius Jonas Tertelis apie dar vasarą matytą spektaklio eskizą atsiliepia poetiškai. „Pasirodo, lizdas yra ne tik tai, ką paukštis suka, bet ir kur sukasi smalsumą generuojanti elektra, ir kur lenda kištukai. Berods ten paukštė buvo. Ten, tai toje matricoje, toje kitapusybėje. Kurios tarytum nėra. Bet yra. Bet nėra. Bet yra. Bet nėra. Kas ten? Kas tu?“

Kūrėjai laviruoja tarp lengvo vizualinio absurdo ir egzistencializmui būdingos prasmės gyventi krizės. Eksperimentiniu būdu aktoriai scenoje atgaivina minimalistinius elektros objektus (laidus, kištukus, rozetes), sukurdami atgyjančioms būtybėms charakterius ir įtraukdami žiūrovą į nenuspėjamą, komišką ir absurdo elementų kupiną spektaklio siužetą. Literatūrinė šios teatrinės hipnozės inspiracija – Ivano Krylovo pasakėčios, savo paprastumu ir tiesmukumu taikliai papildančios spektaklio visumą. 

Vilniaus teatro „Lėlė“ informacija