Vilniaus teatras „Lėlė“ laikosi tradicijos dar rugpjūtį atverti teatro duris žiūrovams. Rugpjūčio 24 d., 12 val., ir 25 d., 12 bei 14 val., teatras pradės savo naują, 67-ąjį sezoną, kviesdamas mažuosius žiūrovus nuo trejų metų į lėlių teatro premjerą Mažojoje salėje – „Nuomojamas butas“ (rež. Kata Csató), pagal Leaʼos Goldberg eiliuotą pasaką. O jau rugsėjo viduryje, pirmą kartą Lietuvoje įvyks didžiulė Baltijos šalių vizualinio teatro vitrina; jai pasibaigus ir pati „Lėlė“ su savo spektakliais iškeliaus į festivalius Slovėnijoje ir Prancūzijoje. Be to, iki Naujųjų metų planuojama ir dar viena premjera – Didžiojoje salėje Milda Mičiulytė režisuos spektaklį pagal Johnatano Swifto romaną „Guliverio kelionės“. Nors rudenį teatras ir pasitinka jau su nauju vadovu – liepą išrinktu Pauliumi Tamole – kol kas, ruošdamasis permainoms, jis tęsia buvusio vadovo Vilmanto Juškėno pradėtus ir suplanuotus darbus.

Lea Goldberg – žymi žydų kilmės poetė, dramaturgė, vertėja, literatūros kritikė. Nors visa jos vaikystė ir jaunystė prabėgo Lietuvoje, 2022 m. išleista jos pasaka „Nuomojamas butas“ – pirmoji poetės į lietuvių kalbą išversta ir išleista knyga. Ją išleido leidykla „Žalias kalnas“, vertė Antanas A. Jonynas ir Nathanas Gitkindas. Šios knygos „Lėlėje“ ėmėsi vengrų režisierė Kata Csató, Lietuvos žiūrovams jau pažįstama iš Kaune pastatyto ir sėkmės sulaukusio spektaklio „Liūtas ir paukštis“. Ji sako: „Šią knygą pastebėjo ir man parodė scenografė Julija Skuratova. Vos ją perskaičiau, ji sudomino ir mane. Man patiko joje plėtojama kaimynystės tema. Šiais laikais, kai pasaulyje vyksta tiek sudėtingų konfliktų bei, negana to, baisus karas visai šalia, tikrai verta iš naujo pasvarstyti, ką reiškia gyventi kartu? Ir kaip mes galėtume suprasti vienas kitą? Šis spektaklis, kaip ir dauguma mano darbų, bus beveik be žodžių. Jame daugiausiai kalbama vizualia, visiems suprantama kalba.“ Spektaklyje bus atliekama gyva muzika (kompozitorius ir atlikėjas – Arkadijus Gotesmanas). Spektaklio scenografė – Julija Skuratova, šviesų dailininkas – Vilius Vilutis. Vaidina: Eliza Bondarenko, Erika Gaidauskaitė, Rokas Lažaunykas, Sigita Mikalauskaitė, Lijana Muštašvili.

Rugsėjo 13-15 d., „Lėlei“ bendradarbiaujant su Talino valstybiniu Jaunimo teatru ir Latvijos lėlių teatru, įvairiose Vilniaus vietose įvyks Baltijos šalių vizualinio teatro vitrina (Baltic Visual Theatre Showcase), kurios metu bus galima pamatyti net dešimt skirtingų Latvijos, Estijos ir Lietuvos vizualiojo scenos meno kūrinių. Rotacijos principu kas dvejus metus vykstantis renginys pirmą kartą buvo sėkmingai įgyvendintas 2022 m. Taline, Estijoje. Vilniuje per tris dienas bus parodyti Vilniaus teatro „Lėlė“, Kauno valstybinio lėlių teatro, Klaipėdos lėlių teatro, „Stalo teatro“, Estijos jaunimo teatro, Latvijos lėlių teatro, Cėsių mažojo teatro, Gertrūdos gatvės teatro kūriniai, režisuoti Eriko Alaloogos, Gintarės Radvilavičiūtės, Edgaro Kaufeldso ir kitų. Vilniečiai ir festivalio svečiai pamatys lėlių ir objektų, fizinio ir neverbalinio teatro spektaklius, skirtus tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems. Meninę vitrinos programą papildys paskaitos bei diskusijos apie šiuolaikinį vizualųjį teatrą, jo galimybes bei iššūkius. 

Vos pasibaigus Baltijos šalių vizualinio teatro vitrinai, „Lėlės“ laukia intensyvus gastrolių metas. Rugsėjo 27-28 d. su spektakliu „Apie pasaulį“ (rež. Justina Jukonytė), skirtu patiems mažiausiems žiūrovams, teatras dalyvaus festivalyje LUTKE ʼ24 (Liubliana, Slovėnija). Spalio 5 d., visai neseniai pastatytas Rolando Kazlo spektaklis „Viskas, ko neturi“, pagal poeto Valdemaro Kukulo kūrybą, bus parodytas Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje Varėnoje. O spalio 12 d. festivalyje „Le MFEST: Marionettes d‘Enfer“ (Amjenas, Prancūzija) bus parodytas Jūratės Trimakaitės režisuotas darbas „Antis, Mirtis ir tulpė“.

Iki Naujųjų metų teatre planuojama ir dar viena premjera – Mildos Mičiulytės režisuotas spektaklis pagal Johnatano Swifto romaną „Guliverio kelionės“ (dramaturgė, inscenizacijos autorė – Dominyka Budinavičiūtė). Šiame spektaklyje Guliveris interpretuojamas kaip mažas berniukas, kuris labai nori kuo greičiau suaugti, nes tėvai dažnai kartoja frazę „kai užaugsi - suprasi/sužinosi”. Jam pasakius, kad nori kuo greičiau suaugti, tėvai jį pakviečia į kelionę po skirtingų amžių šalis: vaikystę, paauglystę, suaugusiųjų etapą ir senatvę (visos šios šalys yra knygoje Guliverio aplankytų šalių prototipai), kad sūnus suprastų, jog geriausias laikas yra ne praeityje ar ateityje, o „dabar”. Laiko nereikia skubinti ar stabdyti, reikia džiaugtis „čia ir dabar” momentu. Veiksmas vyksta nakties metu, tad istoriją kuria šviesotamsa ir šešėliai.

Vilniaus teatro „Lėlė“ informacija

menufaktura.lt